- leistinai
- leistinai̇̃ prv. Tai̇̃ bùvo àtlikta leistinai̇̃.
.
.
leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… … Dictionary of the Lithuanian Language
leistinas — leistinas, à adj. (3a) neprasilenkiantis su kokiomis normomis, leidžiamas, nedraudžiamas: Leistinas elgesys DŽ. Leistini įtempimai yra kelis kartus mažesni negu kritiški įtempimai rš. Kad jame nebūtų aibės neleistinų klaidų K.Būg. leistinaĩ adv … Dictionary of the Lithuanian Language
leistinys — leistinỹs, ė̃ adj. (3a) 1. žr. leistinis 1: Leistinė̃ kankolynė – kankoliai yra suleisti į verdantį vandenį Šts. 2. lydytas: Valgiams gaminti tinka ne tik sviestas, bet ir taukai, kad tik ne leistiniaĩ Plt. Sviesto vietoj pirkdavau leistinius… … Dictionary of the Lithuanian Language